Violončelininkas ir dirigentas Enrico Bronzi gimė Parmoje 1973 m., o jau 1990 m. įkūrė „Trio di Parma“, su kuriuo grojo svarbiausiose koncertų salėse Europoje, JAV, Pietų Amerikoje ir Australijoje, įskaitant Carnegie Hall ir Linkolno centrą Niujorke, Berlyno filharmoniją, Vienos Konzerthaus, Zalcburgo Mozarteum, Kiolno filharmoniją, Miuncheno Herkulessaal, Sankt Peterburgo filharmoniją, Wigmore Hall ir Queen Elizabeth Hall Londone bei Teatro Colon Buenos Airėse. Su šiuo trio jis pelnė pripažinimą tarptautiniuose konkursuose Florencijoje, Melburne, Lione ir Miunchene, taip pat Italijos muzikos kritikų buvo apdovanotas Abbiati premija.
Nuo 2001 m., po sėkmės M. Rostropovičiaus konkurse Paryžiuje ir pergalės Paulo violončelės konkurse Helsinkyje, kur taip pat pelnė prizą už geriausią A. Dvořáko koncerto atlikimą, jis pradėjo intensyvią solinę karjerą. Atlikėjas reguliariai dalyvauja įvairiuose festivaliuose, tarp jų: Liucernos ir Kronbergo festivaliuose, Švarcenberge vykstančiame „Schubertiade“ festivalyje, taip pat tokio tipo renginiuose Melburne, Turku, Nantalyje, Stresoje ir Ravenoje.
Jo veikla lėmė galimybę bendradarbiauti su garsiais menininkais, tokiais kaip Martha Argerich, Alexanderis Lonquichas, Gidonas Kremeris, Angela Hewitt, Wolframas Christas, Joshua Bellas, Stefanas Milenkovichius, o taip pat ir su ansambliais, tokiais kaip Hageno kvartetas, „Kremerata Baltica“ ir „Giardino Armonico“. Jis grojo kaip solistas diriguojant Claudio Abbado, Christophui Eschenbachui, Paavo Berglundui, Fransui Brüggenui, Krzysztofui Pendereckiui, Tan Dunui, Reinhardui Goebeliui. Atlikėjas yra lankęs Jorma Panulos dirigavimo pamokas ir buvo kviečiamas dirbti su daugybe ansamblių, tokių kaip Mozarto orkestras (Claudio Abbado kvietimu), Kamerata Salzburg, Kremerata Baltica, Tapiola Sinfonietta, Toskanos orkestras, Teatro La Fenice filharmonija, Mantujos kamerinis orkestras, Haydno orkestras, Teatro Olimpico orkestras Vičencoje, Paduvos ir Venecijos orkestras, ir daugeliu kitų. Nuo 2007 m. jis dirba kaip profesorius Mozarteum universitete Zalcburge.
Tarp jo įrašų, be gausios „Trio di Parma“ įrašų veiklos su „Decca“ leidykla, atlikėjo diskografijoje – visi L. Boccherini koncertai (leidykla „Brilliant Classics“), C. P. E. Bacho koncertai (leidykla „Amadeus“), monografija apie Nino Rota, F. Geminiani sonatos (leidykla „Concerto“) ir pilnos J. S. Bacho siuitos (leidykla „Fregoli Music“), užėmusios antrąją vietą klasikinių muzikos albumų dešimtuke „iTunes Music Store“ platformoje. Enrico Bronzi groja Vincenzo Panormo gamybos 1775 m. violončele. Jis užsiima ir organizacine veikla, nuo 2007 m. eidamas Portogruaro festivalio, Triesto Società dei Concerti, Nei Suoni dei Luoghi festivalio meno vadovo pareigas.
Violončelininkas taip pat organizavo koncertų ciklus ir festivalius, kurių pagrindinė idėja – muzikinio dialogo su skirtingomis žmonijos minties formomis kūrimas, dažnai per stiprią tematinę kryptį, rengiant kamerinės ir simfoninės muzikos, etnomuzikologijos, džiazo, senosios ir šiuolaikinės muzikos koncertus ir informacinius renginius, užsiimant muzikos sklaida, skatinant naujus talentus ir jauniausius atlikėjus. Nuo 2018 m. jis yra Perudžos klasikinės muzikos fondo meno vadovas, atsakingas už „Perudžos muzikos draugų“ ir „Sagra Musicale Umbra“ programų rengimą bei glaudų bendradarbiavimą su Perudžos kameriniu orkestru.